Valstybė

Europietiškos vertybės

Lietuvos politinę situaciją geriausiai apibūdina jos narystė Europos Sąjungoje ir NATO. Tai apibrėžia šalies būklę ir vertybes (demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, rinkos ekonomiką) bei geopolitinius tikslus (saugumą, stabilumą, gerovę Europoje ir visame pasaulyje).

Aktyvi ES narė

Lietuva suinteresuota stipria ir vieninga, piliečiams artima Europos Sąjunga, galinčia konkuruoti šiuolaikiniame globaliame pasaulyje bei sugebančia efektyviai užtikrinti savo bendruosius ir individualius valstybių narių interesus. Lietuva remia tolesnį Europos integracijos gilinimą ES vidaus rinkos kūrimo, energetikos ir kitose Lietuvai aktualiose srityse bei nuosekliai sieks būti šių procesų priešakyje.

Lietuva - pirmininkaujanti ES šalis

Šalis rengiasi pirmininkauti Europos Sąjungai 2013 m. Tikimasi, kad Lietuvos pirmininkavimas bus įrodymas, kad Europos Sąjunga gali veiksmingai spręsti svarbias savo piliečių bei globalias problemas, rasdama konsensusą tarp valstybių narių ir supratimą bei paramą pasaulio bendruomenėje.

Dalyvauti NATO - prisidėti prie globalaus saugumo

Dalyvauti NATO veikloje Lietuvai reiškia prisidėti prie bendros viso Aljanso gynybos ir saugumo. Šiandien Lietuvos kariai dalyvauja NATO taikos palaikymo pajėgų operacijose įvairiose pasaulio šalyse. Šalyje įsikūrusi NATO karinių pajėgų eskadrilė saugo visų trijų Baltijos valstybių oro erdvę.

Parlamentarizmo tradicija

Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė valstybė. Jos teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius. Šie Lietuvos valstybingumo principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, priimtoje 1992 metų spalio 25 dieną surengtame referendume.

Pagal Konstituciją, Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.

Seimas

Lietuvos Respublikos Seimą - įstatymų leidžiamąją valdžią - sudaro 141 Tautos atstovas, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Rinkimų sistema - mišri. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose, likusi dalis - daugiamandatėje apygardoje (t.y. pagal partijų sąrašus).

2004 metais išrinktame Seime šiuo metu yra aštuonios parlamentinės frakcijos - Lietuvos socialdemokratų partijos, Tėvynės Sąjungos, Darbo partijos, Valstiečių liaudininkų, Tvarkos ir teisingumo, Liberalų ir centro sąjungos, Naujosios sąjungos (socialliberalų) ir Liberalų sąjūdžio frakcijos. Seimo pirmininkas - Česlovas Juršėnas, priklausantis Lietuvos socialdemokratų partijai. Kitus Seimo rinkimus numatyta surengti 2008 metų spalį.

Prezidentas

Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Viena pagrindinių Prezidento funkcijų - užsienio politika. Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Prezidentas negali priklausyti jokiai politinei partijai. Dabartinis Lietuvos Respublikos Prezidentas, išrinktas 2004 metų birželio 27 dieną, yra Valdas Adamkus.

Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

Dabartinėje Vyriausybėje yra trylika ministerijų - Aplinkos, Finansų, Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinių reikalų ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Užsienio reikalų, Ūkio, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybei vadovauja Gediminas Kirkilas, Ministru Pirmininku paskirtas 2006 metų liepos 6 dieną. G. Kirkilas priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai, yra šios partijos pirmininkas. Vyriausybės veikloje dalyvaujantys ministrai priklauso Lietuvos socialdemokratų, Liberalų ir centro sąjungos, Naujosios sąjungos (socialliberalų) bei Valstiečių liaudininkų politinėms partijoms.

Teismai

Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai. Konstitucinę priežiūrą Lietuvoje atlieka Konstitucinis Teismas, kurį sudaro devyni teisėjai, skiriami vienai devynerių metų kadencijai. Šiuo metu Konstituciniam Teismui vadovauja Kęstutis Lapinskas.

Lietuvos politika tarptautinėje erdvėje

Lietuva, aiškiai deklaravusi siekį integruotis į euroatlantinę erdvę, 2004 metais tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. Sprendimui stoti į Europos Sąjungą Lietuvos visuomenė pritarė 2003 metų gegužės 10-11 dienomis surengtame referendume. Seimas, vykdydamas piliečių valią, priėmė konstitucinį aktą dėl Lietuvos narystės ES, kuriame pažymima, kad Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybe nare, dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, numatytose srityse.

Konstituciniame akte taip pat pabrėžiama, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

ES darbotvarkės klausimai Lietuvoje

Lietuva aktyviai ir sėkmingai dalyvauja sprendžiant šaliai ir visai Europos Sąjungai aktualius klausimus. Lietuva ženkliai prisideda svarstant būsimosios ES institucinės reformos reikalus ir kuriant bendrą Europos energetikos politiką. 2008 metais Lietuva galutinai įsiliejo į Šengeno erdvę, kuri Lietuvos piliečiams suteikia dar daugiau galimybių laisvai keliauti po ES. Lietuva taip pat yra tarp pirmaujančių valstybių visoje Europos Sąjungoje pagal ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo rodiklius. Lietuvos ES politikos sėkmę liudija ir aukšta visuomenės parama Lietuvos narystei ES - vidutinis paramos lygis per praėjusius metus buvo apie 70 proc.

Tarp svarbiausių dabartinių Lietuvos ES politikos krypčių reikėtų išskirti siekį įsivesti eurą, efektyvaus ES vidaus rinkos funkcionavimo užtikrinimą, energetinio saugumo didinimą ir energetinės izoliacijos nuo kitų ES valstybių narių panaikinimą, veiksmingą Lisabonos strategijos įgyvendinimą ir ES struktūrinės paramos panaudojimą, aktyvią Europos kaimynystės politiką. Be to, Vilniuje artimiausiu metu turėtų būti įkurta viena iš ES agentūrų - Lyčių lygybės institutas. Taip pat svarbu rengtis artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, kuris numatytas 2013 metų antrą pusmetį.

Europos kaimynystės politika

Svarbu paminėti ir aktyvias Lietuvos pastangas bei pasiekimus Europos kaimynystės politikos srityje - Lietuva ir toliau siekia, kad ES skirtų pakankamai dėmesio tokioms Rytų valstybėms kaip Ukraina, Gruzija, Moldova. Rytinė ir pietvakarinė Lietuvos siena sutampa su išorine ES siena. Efektyvi jos apsauga - visai Europai reikšmingas uždavinys, kurį įgyvendina Lietuva su ES partnerių pagalba. Dešimtmetį iki narystės ES pradžios ėjusi reformų keliu, dabar Lietuva aktyviai remia tolesnę ES plėtrą bei dalinasi savo patirtimi su potencialiomis ES kandidatėms Rytuose.

Įnašas sprendžiant tarptautines problemas

Užtikrinti taiką, ekonominį augimą ir socialinį stabilumą, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, integruoti pastarąsias į pasaulio ekonomiką - siekdama šių Tūkstantmečio vystymosi tikslų, Lietuva įgyvendina vystomojo bendradarbiavimo politiką. Tapusi ES nare, Lietuva formaliai tapo šalimi-donore ir teikia pagalbą Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Pietų Kaukazo valstybėms, Afganistanui, Irakui, o ES formatu vykdo ir daugiašalės pagalbos įsipareigojimus.