XII-XIII a. Europa jau akivaizdžiai susidūrė su besiformuojančia gentine sąjunga, Lietuvos valstybės pirmtake. XIII a. pradžioje istoriniai šaltiniai mini keliolika Lietuvos kunigaikščių, tarp kurių išskiriami penki vyresnieji. Vienas jų vardu Mindaugas įvairiomis priemonėmis - diplomatija, smurtu - pašalino savo konkurentus iš valdžios ir apie 1240 m. suvienijo Lietuvą. Vidaus kare sumaniai įveikęs savo priešus, 1251 m. jis priėmė krikštą, o 1253 m. popiežiaus Inocento IV valia buvo karūnuotas pirmuoju ir vieninteliu istorijoje Lietuvos karaliumi. Mindaugas įtvirtino savo, kaip suverenaus valdovo padėtį Europos krikščioniškųjų karalių šeimoje, o Lietuvą pavertė lygiaverte viduramžių Europos šalių bendrijos nare - karalyste. Mindaugas buvo sumanus diplomatas, talentinga ir kūrybinga asmenybė, per trumpą laiką sugebėjęs perprasti Vakarų Europos diplomatijos subtilybes, įgyti popiežiaus kurijos pasitikėjimą. Pirmojo ir paskutiniojo Lietuvos karaliaus likimas tragiškas. Jis savo priešininkų ir pagonių tikėjimo šalininkų 1263 m. buvo nužudytas kartu su dviem savo sūnumis, o jo krikštas bei karūnacija neturėjo tęstinumo. Nepaisant to, Lietuvos valstybės pamatai, sukurti Mindaugo, išliko. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena - liepos 6-oji - šiandien yra Lietuvos valstybės šventė.


