Lietuvos valstybės susikūrimas

XII-XIII a. Europa jau akivaizdžiai susidūrė su besiformuojančia gentine sąjunga, Lietuvos valstybės pirmtake. XIII a. pradžioje istoriniai šaltiniai mini keliolika Lietuvos kunigaikščių, tarp kurių išskiriami penki vyresnieji. Vienas jų vardu Mindaugas įvairiomis priemonėmis - diplomatija, smurtu - pašalino savo konkurentus iš valdžios ir apie 1240 m. suvienijo Lietuvą. Vidaus kare sumaniai įveikęs savo priešus, 1251 m. jis priėmė krikštą, o 1253 m. popiežiaus Inocento IV valia buvo karūnuotas pirmuoju ir vieninteliu istorijoje Lietuvos karaliumi. Mindaugas įtvirtino savo, kaip suverenaus valdovo padėtį Europos krikščioniškųjų karalių šeimoje, o Lietuvą pavertė lygiaverte viduramžių Europos šalių bendrijos nare - karalyste. Mindaugas buvo sumanus diplomatas, talentinga ir kūrybinga asmenybė, per trumpą laiką sugebėjęs perprasti Vakarų Europos diplomatijos subtilybes, įgyti popiežiaus kurijos pasitikėjimą. Pirmojo ir paskutiniojo Lietuvos karaliaus likimas tragiškas. Jis savo priešininkų ir pagonių tikėjimo šalininkų 1263 m. buvo nužudytas kartu su dviem savo sūnumis, o jo krikštas bei karūnacija neturėjo tęstinumo. Nepaisant to, Lietuvos valstybės pamatai, sukurti Mindaugo, išliko. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena - liepos 6-oji - šiandien yra Lietuvos valstybės šventė.

Nužudžius Mindaugą, prasidėjo keletą metų trukusi kova dėl Lietuvos sosto. Iš pradžių jį užėmė vienas sąmokslo prieš nužudytą karalių dalyvių - kunigaikštis Treniota (1263-1264). Jį kitais metais nužudė vienintelio likusio gyvo Mindaugo sūnaus stačiatikių vienuolio Vaišelgos (1264-1267) šalininkai. Tapęs valdovu, Vaišelga davė įžadą, kad po trejų metų vėl sugrįš į vienuolyną. Iš tikrųjų jis taip ir padarė, 1267 m. užleisdamas Lietuvos sostą Švarnui (1267-1269), Haličo (dabartinė Ukraina) kunigaikščiui. Jam tapus valdovu, iškilo grėsmė Lietuvos rusėnizacijai ir patekimui į stačiatikybės įtaką. Susiklosčiusi padėtis nebetenkino lietuvių diduomenės, kuri nenorėjo prarasti valstybingumo. Švarnui priešiškos jėgos susitelkė ir iškėlė Kernavės kunigaikštį Traidenį (1269-1282), netiesioginiais giminystės saitais susijusį su Mindaugo šeima.