Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti renginys Rudaminoje

Data: 2009-06-27
Vieta: Rudaminos kultūros centre
Kategorija: Etnokultūra, Kita, Paroda
Organizatorius: Vilniaus rajono savivaldybė

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyrius organizavo renginį, kurį sudarė paroda „Šalis ta - Lietuva vadinas”, Vilniaus krašto tautinio kostiumo bei kulinarinio paveldo pristatymas.
Renginyje svečio teisėmis apsilankė Vilniaus rajono mero patarėja, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė Teresa Demeško, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rita Tamašuniene, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai Aneta Miliuškevič, Michal Treščynski, Vitas Kašėta, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėjo pavaduotoja Violeta Cereška, Varšuvos universiteto atstovė dr. Joanna Kozlovska (Joanna Kozłowska) su keliais studentais, Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos direktorė Žaneta Jankovska, lenkų Rudaminos vaikų darželio direktorė Irena Bylinska, Rudaminos meno mokyklos direktorius Ježy Krupičevič.

Šalis ta - Lietuva vadinas

Renginį pradėjo parodos „Šalis ta - Lietuva vadinas” atidarymas Vilniaus rajono centrinėje bibliotekoje. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Elena Veikšnienė trumpai papasakojo apie Lietuvos valstybės sukūrimo istoriją. Pažymėjo, kad 1009 m. Kvedlinburgo analuose pirmą kartą buvo paminėtas žodis „Lietuva”. Metraštyje buvo rašoma apie su misionieriška misija į šiuos kraštus atvykusio Šv. Brunono Kvefurtiečio kankinišką mirtį netoli Naugarduko.
E. Veikšnienė kartu su Bibliotekų vadybos ir metodikos skyriaus vedėja Violeta Dudutiene pristatė šios parodos knygas bei albumus. Be kita ko, „Lietuvos metriką”, „Pirmąjį Lietuvos statutą”, anglų-lietuvių kalbomis išleistus Gedimino laiškus, didelį Mariaus Jovaišos albumą su gražiomis nuotraukomis „Neregėta Lietuva”. Beje, knygos autorius 8 šios knygos egzempliorius padovanojo Vilniaus rajono centrinei bibliotekai. Neįmanoma nepaminėti knygų iš ekspozicijos „Vilniaus krašto lobynas”. Tarp jų - Vilniaus rajono centrinės bibliotekos darbuotojų darbus apie kai kurias Vilniaus krašto vietoves, be kita ko, apie Rudaminą.

Apie Lietuvos istoriją: vakar ir šiandien

Kiek vėliau renginys persikėlė į aukštu žemiau tame pačiame pastate įsikūrusį kultūros centrą, kur gausiai susirinkusius žiūrovus pasitiko lietuvių tautiniais rūbais vilkinti centro direktorė Birutė Paramonova.
Turiningą referatą apie Vilniaus krašto istoriją amžių tėkmėje pristatęs Rudaminos „Ryto” gimnazijos istorijos mokytojas Arvydas Norkūnas pažymėjo, kad Vilniaus krašte nuo seno gyveno ir gyvena gausios tautinės mažumos: lenkai, lietuviai, baltarusiai, žydai, totoriai.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rita Tamašunienė linkėjo susirinkusiems malonių akimirkų. „Nupinsime gražų vainiką Lietuvos valstybės tūkstantmečiui”, - kalbėjo. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Michal Treščynski dėkojo organizatoriams už darbą, įdomią parodą, linkėjo visiems susirinkusiems nepritrūkti noro pašokit ir padainuoti.
Žiūrovams buvo parodytas dokumentinis filmas apie Lietuvą, kuriame minimi kai kurie svarbūs XX a. Lietuvos įvykiai: legendinis 1933 m. S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą lėktuvu „Lithuanica”, Baltijos kelias 1989-aisiais, Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą 2004-aisiais,  2008-ųjų spalį prasidėjęs buriuotojų žygis aplink pasaulį Lietuvos tūkstantmečiui paminėti. Susirinkusieji galėjo susipažinti su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos struktūra, atskirais jos skyriais, statistiniais duomenimis apie
Pagyvėjimą salėje sukėlė Vilniaus krašto tautinių kostiumų prezentacija. Lietuviai pristatė visų šalies regionų - Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Suvalkijos - tautinius kostiumus. Beje, kiekvienas rūbas skyrėsi sijonų spalvomis bei raštais.
Mini paskaitą apie Vilniaus krašto lenkių dėvimus  tautinius kostiumus pristatė Čekoniškių verbų ir buities seklyčios vedėja Janina Norkūnienė.  Pažymėjo, kad moteris dėvėdavo 7 ar 9 sijonus, kuriuos užsivilkdavo vieną ant kito. Viršutinis būdavo šventinis, siūvamas rankomis iš švelnios, kokybiškos medžiagos. Ant sijonų būdavo užsirišama prijuostė. Ją naudota įvairiems tikslams: vaikui perimti, ašaroms nušluostyti, katilui pakelti bei šventiniam rūbui apsaugoti. Kaip papasakojo J. Norkūnienė, moterys ant kaklo kabindavo karolius. Beje, merginos galėjokabintis tik vienerius karolius, o ištekėjusios moterys galėjo sau leisti  užsidėti trejus. Vyrišką kostiumą sudarydavo iš šonų užsegamos kelnės, marškiniai, siuvinėta berankovė liemenė bei chrominiai batai. Vaikai dažniausiai būdavo rengiami senais, tėvų persiūtais drabužiais.

Akis pamaloninantys rūbai

Žiūrovų aplodismentus sukėlė totorių kostiumas, kurį pristatė Fatima Buinovska iš Keturiasdešimties Totorių kaimo. Ji vilkėjo aksaminį, raudoną, auksiniais siūlais siuvinėtą, karoliais puoštą žaketą trumpomis rankovėmis bei puošnią rožinę suknią.
Savotišku didingumu išsiskyrė rusų liaudies kostiumas, kurį dėvėjo Paberžės kultūros centro direktorė Margarita Čekolis. Jį sudarė raštais marginti iš mamos paveldėti marškiniai, sarafanas, kuris, kaip pasakojo M. Čekolis, atsirado XIX a. ir yra tapęs savotiška rusų tautinio kostiumo vizitine kortele,  o jos ‚sceniniame” garderobe atsirado praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje bei kokošnikas - savo rankomis padarytas gausiai puoštas moters galvos apdangalas. Originalumu pasižymėjo ir baltarusių bei ukrainiečių liaudies kostiumai.

6 kilogramų pyragas

Po tautinių kostiumų prezentacijos kiekviena minėtų moterų turėjo pristatyti nacionalinį patiekalą. Jos išnešė į sceną lietuvišką sūrį su kmynais, baltarusiškas bulbas (bulves), ukrainietiškas pampuškas, t. y. spurgas, rusišką Velykoms kepamą pyragą „kulič”,  lenkišką tešloje keptą mėsą, totorišką, net 6 kg sveriantį pyragą - vadinamąjį šimtalapį. Beje, jį iškepė Keturiasdešimties Totorių kaimo gyventoja totorė Rozalija Ščucka.
Pasibaigus renginiui, norintys galėjo paragauti šių Vilniaus krašto kulinarijos paveldą sudarančių skanėstų.
Maloniu renginio akcentu tapo ant scenos išneštas didžiulis tortas su užrašu „Lietuva 1000″. Jis akimirksniu dingo žiūrovų burnose.
Renginį vainikavo trumpas koncertas, kurio metu pasirodė Ferdinando Ruščico gimnazijos auklėtiniai, šokių ansamblis „Zgoda”, Keturiasdešimties Totorių pagrindinės mokyklos kolektyvas, Rudaminos „Ryto” gimnazijos berniukų choras.