Moksleivių sukurta knyga “Mūsų Lietuva”
Data: Nuo 2009-01-01 Iki 2009-06-01
Vieta: Taujėnų biblioteka
Kategorija: Kita
Organizatorius: Ukmergės rajono savivaldybės administracija
Taujėnų bibliotekos vaikų klubas „Linksmieji draugužiai”, ruošdamiesi Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, sukūrė knygą „Mūsų Lietuva”. Knygą sudaro 20 puslapių, kuriuose patalpinti vaikų sukurti pasakojimai apie Taujėnų, Ukmergės ir Lietuvos vardų kilmę. Knygos autoriai pateikė įdomias versijas apie Lietuvos vardo kilmę. Rūta Levickaitė (8 kl.) rašo: „…prieš 1000 metų jaunas prancūzas klaidžiodamas po mūsų kraštą, sugalvojo Lietuvos pavadinimą iš visų čia pamatytų įdomybių pirmųjų raidžių , L - tai lietus, IE - ievos, T - tai Trakų pilis, U - tai ugnis, V - tai Vilniaus miestas, A - šio krašto autentiškumas”. Mantas Mačiulis (4 kl.) rašo : „ Vieną kartą, kai labai lijo, čigonei gimė mergaitė, kurią pavadino labai keistu vardu - Lietuva. Ji užaugo ir tapo labai gražia mergina. Ji susituokė su kažin kokios šalies karaliumi ir jis savo šalį pavadino Lietuva, nes labai mylėjo savo žmoną…”. Gintarė Soraitė rašo: „ …Karalaitė parėjusi iš mokyklos, tėčiui karaliui papasakojo, kad mokykloje skaitė apie dingusią žemę Lietuvą. Šalis, kurioje gyveno karalius, neturėjo pavadinimo, tad karalaitė pasiūlė tėvui pavadinti savo šalį Lietuva. Jis paskambino savo draugui karaliui Jonui paklausti ar tiktų toks pavadinimas. Draugas pritarė…”
Knyga gražiai iliustruota piešiniais, kuriuose atsispindi Lietuvos tūkstantmečio tema ir Taujėnų krašto simbolika. Knygą patys autoriai pristatė projekto baigiamajame renginyje liepos 5 d. Liepos 5 d. šventė „Pašaukime ją vardu: LIETUVA” prasidėjo Šv. Mišiomis Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje. Po jų dalyvių eisena pasuko link Nepriklausomybės ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę paminklų, kur buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės, žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute. Toliau visi pajudėjo link „Taujėnų seniūnijos kaimų žemėlapio”. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga čia atidengtas pagrindinis ansamblio simbolinis akmuo (skulptorius Edvardas Blaževičius), o vėliau iškils ir visas „seniūnijos ansamblis”.
