Lietuvos tūkstantmečio ir Kunigaikščio ALGIRDO 1345–1377 minėjimas

  Spausdinti 
 
 

Data: 2009-09-26
Vieta: Maišiagala
Kategorija: ,
Organizatorius: Karininkų ramovė

Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, LDK Algirdo nuopelnai labai svarbūs Lietuvos valstybingumui. Jo stipri asmenybė ir įtaka tuometinės Lietuvos valstybės valdyme sovietmečiu buvo pamiršta. Tik Lietuvos nepriklausomybės metais švietimo ir kultūros darbuotojų, UAB „Andora”, patrioto skulptoriaus Domo Čiapo rankų dėka visuomeninė organizacija „Kunigaikščio M. Giedraičio ainiai” 2002 m. inicijavo memorialo LDK Algirdui įamžinti Maišiagalos piliakalnio papėdėje pastatymą.
Šis memorialas perduotas Lietuvos kariuomenės Algirdo bataljonui ir kiekvienų metų rugsėjo mėnesio paskutiniais sekmadieniais čia vyksta tradicinė LDK Algirdo paminėjimo šventė, kurią organizuoja Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė, Lietuvos kariuomenė ir VŠĮ „Kunigaikščio M. Giedraičio ainiai”. Renginys pradedamas Šventomis mišiomis Maišiagalos bažnyčioje, tęsiamas teatralizuota eisena prie piliakalnio, kur vyksta LDK Algirdo kovų inscenizacijos, koncertai, vakaronės su laužais ir kareiviška koše.
Tai lyg kvietimas jaunimo pilietiškumui ir patriotizmui ugdyti ne tik Vilnijos krašte, bet ir visoje Lietuvoje.

.:.FLASH NOT ACTIVATED.:.

Renginio programa:
12.00 val. - Šv. Mišios Maišiagalos bažnyčioje (šv. Mišioms vadovauja vyriausias kariuomenės kapelionas mjr. Saulius Kosmauskas)

13.00 val. - Eisena prie Algirdo piliakalnio.

13.30 val. - Minėjimas - teatralizuotas koncertas, kuriame dalyvauja: LR Seimo narys Kazimieras Uoka; Istorikas Tomas Baranauskas; Karių teatras (istoriniai personažai, vadovas - Leonas Ciunis); KASP orkestras (vadovas kpt. Ričardas Čiupkovas); Senosios muzikos ansamblis „Puelli Vilnensis” (vadovė Giedrė Strikulienė); Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas” (vadovas Tadas Šumskas); Ansamblis „Kūlgrinda”; LDK Algirdo vid. m-los moksleivių pasirodimas; Lenkų m-los vokalinis ansamblis „Legenda”;

14.30 val. - Algirdų klubo inauguracija.

17.00 val. - Tautiška vakaronė prie laužo. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės liaudiškos muzikos kapela „Vilnija” (vadovas Petras Garšva).

Renginio metu veiks Vilnijos krašto moksleivių piešinių paroda „Istorija mano akimis” ir apdovanojimai.

Pirmieji kariniai Algirdo pasiekimai:
1342 m. kartu su Kęstučiu apgintas Pskovas
1343 m. kartu su Kęstučiu ir Narimantu nusiaubta Livonija
1344 m. kryžiuočiai perkelia Bajerburgą pora mylių žemiau Nemunu ir apleidžia kelias kitas pilis.

Nuo Algirdo laikų Lietuvai priklausė  ir didžioji dalis dabartinės Ukrainos teritorijos. Gediminas mirdamas (1341 m.) Kernavę ir Slonimą paliko savo sūnui Manvydui. Manoma, kad Manvydas žuvo Strėvo mūšyje 1348 II 2. Po Manvydo mirties Kernavė ir Maišiagala buvo prijungtos prie Algirdo valdų.

Maišiagalos pilis pirmą  kartą paminėta 1365 metais. Medinė pilis stovėjo piliakalnyje (Bonos Pilyje), kuris įrengtas iš aukštumos pakraščio suformuotoje atskiroje kalvoje, Dūkštos dešiniajame krante. Į Šiaurės Rytus nuo piliakalnio yra papilys. Čia į rytus nuo piliakalnio papilio papėdėje yra iškastas 6 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 2 m aukščio, 13 m pločio pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu. Išlikusio pylimo ilgis - 120 m. Pagal jį galima apytiksliai spėti, kad papilio aikštelė  buvo apie 200 m ilgio ir 120 m pločio.

Į Šiaurę nuo piliakalnio, 1 ha plote buvo papėdės gyvenvietė. 1971-1973 m. R. Kulikauskienė aikštelėje ištyrė 382 m2 plotą. Aptiktas iki 5,4 m storio kultūrinis sluoksnis, kurį sudaro 3 horizontai. Apatiniame horizonte rasta stulpaviečių, brūkšniuotos keramikos. Šis sluoksnis susidaręs 1390 m. sudeginus pilį. Nustatyta, kad po 1365 m. pilis buvo apjuosta medine moliu tinkuota gynybine siena. Gyvendamas Maišiagalos pilyje LDK Algirdas vadovavo strateginiams žygiams į  Maskvą ir gynė Vilnių.

Yra paskaičiuota, kad Vokiečių  ordinas Algirdo ir Kęstučio laikais, 1345-1382 m., surengė 96 žygius į Lietuvą, jų metu sunaikino 22 lietuvių pilis. 1367 m. jiems pavyko užimti strategiškai svarbią Lietuvos teritorijos dalį su Veliuonos pilimi. Vietoj jos kryžiuočiai 1368 m. pasistatė Marienburgo pilį.

Atsakydami į šiuos išpuolius lietuviai per tą patį laikotarpį surengė 50 žygių ir sunaikino 17 kryžiuočių pilių. Tai gana įspūdingas rezultatas, ypač įvertinant tai, kad iki Algirdo ir Kęstučio laikų  lietuviams pilis imti nesisekė. Tai rodo, jog broliai turėjo neeilinių karinių gabumų.

Tiek išplėsti Lietuvos teritoriją  nesugebėjo joks kitas Lietuvos valdovas. 1355-1359 m. Algirdas prijungė  prie Lietuvos dalį Smolensko žemės (Bialą, Rževą, Brianską, Mstislavlį). Centrinė Smolensko kunigaikštystės dalis liko vietinio kunigaikščio Sviatoslavo valdžioje, bet turėjo pripažinti vasalinę priklausomybę  nuo Algirdo.

Nuo Algirdo laikų Lietuvai priklausė  ir didžioji dalis dabartinės Ukrainos teritorijos. Didžiausias jo laimėjimas ir visos nukariavimų  programos kulminacinis taškas - 1362 m. įvykęs mūšis prie Mėlynųjų Vandenų. Vėliau dar buvo rengiami žygiai į Maskvą, tiesa, nedavę norimų rezultatų.

Paskutinis mūšis

1377 m. vasario 6 d. kryžiuočiai pirmą kartą nusiaubė Vilnių ir sudegino pusę miesto. Algirdas tuo metu jau buvo ligotas ir skaičiavo paskutiniuosius savo gyvenimo mėnesius. Tačiau jis pats vadovavo Vilniaus gynybai ir kvietė kryžiuočių  vadus į derybas, visaip vilkindamas laiką. Vytautas tuo tarpu naikino kryžiuočių atsitraukimo kelyje paliktas maisto atsargas. Kai kryžiuočiai grįžo atgal, turėjo kęsti badą ir nuolatinį Vytauto kariuomenės persekiojimą, kuris tęsėsi iki pat Tamavos pilies.

1377 m. vasario 6 d. kryžiuočiai pirmą kartą nusiaubė Vilnių ir sudegino pusę miesto, taip pat ir Maišiagalos pil, kurioje buvo 1100 žmonių, iš jų apie 400 sudegė.

1377 m. gegužės pabaigoje (apie 24 d.) Algirdas mirė, įpėdiniu palikdamas jauniausią sūnų Jogailą. Vykdydamas su broliu sudarytą sutartį, Kęstutis parėmė Jogailą ir padėjo jam įsitvirtinti valdžioje.

Kur Algirdas palaidotas? Lietuvos metraščių legenda nurodo, kad Lietuvos valdovų laidojimo vieta buvo Šventaragio slėnis Vilniuje, Vilnios ir Neries santakoje. Ir iš tiesų yra žinoma, kad net Kęstutis buvo laidojamas ne Trakuose, o Vilniuje. Tačiau Jonas Dlugošas - vienintelis šaltinis, nurodantis Algirdo palaidojimo vietą - sako, kad Algirdas buvo iškilmingai sudegintas Kukovaičio miške netoli Maišiagalos pilies. Abejoti šia žinia nėra pagrindo. Vykintas Vaitkevičius net surado 16-18 a. duomenų, kad Kukovaičiu vadintas Gudulinės kaimas, esantis į šiaurę  nuo Maišiagalos, Širvintų rajone. Be to, šalia esantis Turlojiškių  pilkapynas - tikėtina Algirdo palaidojimo vieta. Tačiau kodėl Algirdas laidotas ne Šventaragyje?

Ar klysta legenda, ar Algirdui buvo padaryta išimtis? Kęstučio palaidojimo aplinkybės rodytų, kad legenda vis dėlto neklysta. Tačiau prieš tris mėnesius iki Algirdo mirties Vilnius, kaip minėta, buvo nuniokotas kryžiuočių. Algirdui mirus, čia dar tebevyko atstatymo darbai. Matyt, tai ir lėmė  Algirdo laidotuvių perkėlimą į kitą šventvietę. Visą gyvenimą kovojęs valdovas ir karvedys mirė teberusenant nebaigto karo liepsnoms. Tačiau jo veikla lėmė, kad būsimai pergalei buvo padėtas tvirtas pagrindas. Anot Jano Dlugošo, 1377 m. gegužės mėn. Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas „buvo sudegintas (…) ant laužo miške Kokiveithus, netoli Maišiagalos pilies ir kaimo (castrum et villa)”. V. Vaitkevičiaus duomenimis, ši vieta buvusi

Gudulinės kaime, vietovėje, iki XIX a. vadintoje Kukaveičiu (Kukoweytys, Kukuweytis). Šalia esantis Turlojiškių pilkapynas - tikėtina Algirdo palaidojimo vieta.

LDK Algirdą  prisimenant

Minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, LDK Algirdo nuopelnai labai svarbūs Lietuvos valstybingumui. Jo stipri asmenybė  ir įtaka tuometinės Lietuvos valstybės valdyme sovietmečiu buvo pamiršta. Tik Lietuvos nepriklausomybės metais švietimo ir kultūros darbuotojų, UAB “Andova”, patrioto skulptoriaus Domo Čiapo rankų dėka visuomeninė organizacija “Kunigaikščio M. Giedraičio ainiai”  2002 m. inicijavo memorialo LDK Algirdui įamžinti Maišiagalos piliakalnio papėdėje pastatymą.

Šis memorialas perduotas Lietuvos kariuomenės Algirdo bataljonui ir kiekvienų metų rugsėjo mėnesio paskutiniais sekmadieniais čia vyksta tradicinė LDK Algirdo paminėjimo šventė, kurią organizuoja Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė , Lietuvos kariuomenė  ir VŠĮ ”Kunigaikščio M. Giedraičio ainiai”. Renginys pradedamas Šventomis mišiomis Maišiagalos bažnyčioje, tęsiamas teatralizuota eisena prie piliakalnio, kur vyksta LDK Algirdo kovų inscenizacijos, koncertai, vakaronės su laužais ir kareiviška koše.

Tai lyg kvietimas jaunimo pilietiškumui ir patriotizmui ugdyti ne tik Vilnijos krašte, bet ir visoje Lietuvoje.