Rudens lygiadienis 2009 „Vilniaus legenda“

Data: 2009-09-20
Laikas: Nuo 20:00:00 Iki 22:00:00
Vieta: prie Karaliaus Mindaugo tilto dešiniajame Neries krante
Kategorija: Etnokultūra, Kita, Koncertas, Susitikimas
Organizatorius: Vilniaus etninės kultūros centras

Lietuvos tūkstantmečiui paminėti ir Rudens lygiadieniui pasitikti skirtas renginys Vilniaus legenda.

Čia Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai iš žvakių išdėstys ir uždegs iš kunigaikščio  Gedimino laikų mus pasiekusius ženklus - Gediminaičių stulpus-Aukso vartus, Vilko pėdas ir Saulės-Perkūno kosmogramas (piešinys ant XIV a. apeiginio kirvelio, rasto Gedimino kalne). Ženklų kompozicijos sumanytoja - dail. Julija Ikamaitė-Mindaugienė.

Aptardamas  šias ženklų kompozicijas, renginio moksl. vadovas archeologas Vykintas Vaitkevičius teigia, kad Gediminaičių stulpai priklauso seniausių lietuvių tautos žymenų fondui, o šiandien įprasta ženklo forma atspindi ilgą valdovų giminės istoriją. Pradinis vartus primenantis ženklas centre ainių kelis kartus buvo papildytas, kol tapo panašus į Gediminaičių stulpus. Renesanso autoriai XVI a. šį simbolį dar vadino Aukso vartais, o piešdami jį raudoname fone rinkosi auksinius dažus.

Mitinis vilkas išstaugė Vilniaus viziją, paliko pėdsakus akmenyje. Vilko pėda - tai deivės Medeinos-Žvėrūnos, kuri pasirodo kaip vilkė arba   merga, lydima vilko, simbolis. Vilniuje, siauriausioje Vilkpėdės gatvės vietoje, būta didelio akmens su įspausta vilko pėda. XX a. pirmoje pusėje akmuo buvo suskaldytas grindžiant vieną iš miesto gatvių.

Dviašmenį iš rago pagamintą Perkūno kirvelį archeologai surado tik 1982 m. Nuostabus senąją lietuvių religiją menantis dirbinys buvo aptiktas Pilies kalno aikštelėje, Gedimino laikais susiklosčiusiame kultūriniame sluoksnyje. Ritualinė kirvio paskirtis nekelia abejonių, o mitologijoje kirviu ginkluotas būtent Perkūnas. Keturios svastikos, įrėžtos kirvio paviršiuje, pabrėžia jo ryšį su sakraline ugnies erdve.

Kai krantinėje bus uždegti minėti ženklai, Neries upe atplauks trys Vilniaus miesto vizijos  kompozicijos - judesio, minties, tikslo, mitinės medžioklės simbolis Ugninės strėlės (jas leis  Vilniaus lankininkų klubas Strėlė); Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos Dailės skyriaus moksleivių sukurta skulptūra Lizdas - pradžios, centro, Tėvynės, gimties simbolis bei dailininko Mindaugo Aliuko ir Vilniaus dailės akademijos studentų sukurta skulptūra Karūna kunigaikščiui Gediminui.

Krantinėje su ugnimi šoks Vilniaus fakyrų klubas Ugniniai ženklai. Muzikos ir garso kompozicijos bei improvizacijų autorius - Gediminas Žilys.