Nepriklausomybės sutemos
1938 m. Europoje augant įtampai, Lenkija, pasinaudodama pasienyje įvykusiu incidentu, įteikė ultimatumą Lietuvai, ir grasino karu, reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius. Lietuvos vyriausybė priėmė šį reikalavimą. 1939 m. kovo mėnesį Vokietija, pateikusi kitą ultimatumą, privertė Lietuvą atiduoti Klaipėdos kraštą. Buvo prarastas vienintelis uostas, pagrindiniai užsienio prekybos vartai. Įtampa Europoje toliau augo, o 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutartimi, vadinamuoju Molotovo-Ribentropo paktu, bei jos slaptaisiais protokolais Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasidalijo Vidurio ir Rytų Europą į įtakos sferas. Vokietija gavo veiksmų laisvę Lietuvoje, o Sovietų Sąjunga - Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Besarabijoje. 1939 m. rugsėjį Vokietija ir Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Lenkų okupuotoji rytų Lietuva su sostine Vilniumi atsidūrė Sovietų Sąjungos valdžioje. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vokietija mainais į dalį Lenkijos teritorijos perleido Sovietų Sąjungos įtakos zonai Lietuvą. Sovietų vyriausybė ilgai nedelsė ir spalio 10 d. privertė Lietuvą pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią Vilniaus kraštas buvo gražintas Lietuvai, o visoje šalyje įkurdintos sovietinės kariuomenės įgulos.
