Carinės Rusijos okupacija
1795 m. aneksuota buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija buvo pertvarkyta pagal administracinę Rusijos imperijos struktūrą, iš kurios ištrintas Lietuvos vardas. Buvo naikinami visi senąjį Lietuvos valstybingumą primenantys ženklai ir simboliai. Buvusios Lietuvos valstybės teritorijos vadintos tiesiog Rusijos imperijos „Vakarų”, o nuo XIX a. 7 dešimtmečio „Šiaurės vakarų kraštu”. Dauguma etninės Lietuvos žemių įėjo į Vilniaus, Kauno (nuo 1843 m.), Augustavo (nuo 1867 m. Suvalkų) ir Gardino gubernijas. Gubernatoriai kontroliavo civilinę savo teritorijos valdžią. Apskrityse didžiausią valdžią turėjo valdininkai, vadinti „ispravnikais”. Jie buvo tiesiogiai pavaldūs gubernatoriui. Bajorai turėjo atskirą vadovybę apskrityse ir gubernijose - bajorų vadovus, kurie buvo renkami iš apskrities bajorų ir pavaldūs gubernatoriui.
Lietuvoje ir Lenkijoje Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I Bonaparto 1812 m. žygis į Rusija buvo sveikinamas, tikėtasi, jog pavyks atkurti Abiejų Tautų Respubliką.
