Tautinis atgimimas
Panašiai, kaip ir kitose valstybingumą praradusiose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, XIX a. pirmoje pusėje kilo lietuvių tautinis sąjūdis, padėjęs pamatus modernios tautos formavimuisi. Pralaimėti sukilimai šio sąjūdžio nenutraukė. 1861 m. Rusijoje panaikinus baudžiavą, iš jos buvo išlaisvinti ir Lietuvos valstiečiai. XIX a. antrojoje pusėje daugiausiai iš valstiečių kilę inteligentai, aiškiai suvokė savo, kaip lietuvių, tapatybę bei istorinę misiją. 
Jie ėmė siekti prigimtinių kiekvienos tautos teisių - laisvės kalbėti, mokytis sava kalba, puoselėti savo kultūrą. Šis reiškinys gavo tautinio atgimimo vardą. Jo pradininkais laikytini Simonas Tadas Stanevičius, Simonas Daukantas, Kajetonas Nezabitauskis-Zabitis. S. Daukantas darbavosi Sankt Peterburge, tyrinėdamas senuosius Lietuvos istorijos šaltinius Vilniuje parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba. Jis ir kiti lietuvių tautinio sąjūdžio dalyviai tikėjosi, kad lenkiškai kalbanti bajorija bus įtraukta į moderniąją lietuvių tautą.
Aktyviai lietuvybės labui ėmė darbuotis Motiejus Valančius, 1850 m. tapęs Žemaitijos vyskupu.
