Kovo 11-oji

Dėl JAV prezidento Ronaldo Reigano, popiežiaus Jono Pauliaus II nuoseklios politikos, jaučiant pralaimėjimą Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputataiŠaltojo karo ginklavimosi varžybose Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas 1985 m. ryžosi pradėti pertvarkos ir viešumo politiką. Tuo rėžimo gniaužtų atpalaidavimu pasinaudojo Lietuvos visuomenė, ir 1988 m. buvo įsteigtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Ši organizacija, iš pradžių siekusi didesnio Lietuvos savarankiškumo, netrukus suformulavo tikrąjį tautos siekį atspindintį reikalavimą - atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Buvo grąžintas sovietiniais metais uždrausti senasis Lietuvos herbas, himnas, vėliava. Vilniaus katedra grąžinta katalikų bažnyčiai, panaikinta didžioji neteisybė - reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai. 1989 rugpjūčio 23 d., paminint slaptųjų protokolų tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sudarymo penkiasdešimtmetį, įvyko „Baltijos kelio” akcija - šimtai tūkstančių žmonių nuo Vilniaus iki Talino susikabino rankomis, pademonstruodami visam pasauliui trijų Baltijos šalių solidarumą ir laisvės siekį.

Žmonės prie Aukščiausiosios Tarybos rūmųMitingas VilniujeTarybinės armijos kariškiai prieš beginklius civilius gyventojus, 1991 m. sausis

1990 m. įvyko pirmieji laisvi ir demokratiški rinkimai į Lietuvos parlamentą - Aukščiausiąją Tarybą. Juos laimėjo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. 1990 metų kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba savo posėdyje paskelbė, jog, „reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė”. Atsakydama į tai, balandžio mėnesį Sovietų Sąjungos vyriausybė pradėjo Lietuvos ekonominę blokadą, o kitų metų sausio mėnesį, pasitelkiant vietinius kolaborantus, pamėgino įvykdyti ginkluotą perversmą Lietuvoje. Okupacinė kariuomenė užėmė visuomeninius įvairių žinybų pastatus. Tūkstančiai žmonių iš visos šalies rinkosi ginti Aukščiausiosios Tarybos, Vilniaus televizijos bokšto, kitų pastatų. Prie Aukščiausiosios Tarybos buvo statomos barikados, užtvaros, savanorių grupės, nors ir menkai ginkluotos, ruošėsi gynybai. Sausio 13 d. naktį sovietų desantininkai puolė ir užėmė radijo bei televizijos pastatus. Buvo pralietas beginklių žmonių kraujas, bet nepalaužtas jų pasiryžimas ginti savo laisvę nuogomis rankomis prieš tankus. Lietuvos parlamento pastato, kurį saugojo dešimtys tūkstančių beginklių žmonių, sovietų kariškiai pulti neišdrįso. Per kruvinus sausio 13 d. įvykius nuo sovietų kariškių rankos žuvo 14, buvo sužeista apie 700 žmonių.