Antroji sovietinė okupacija
Lietuvą antrą kartą okupavus Sovietų Sąjungai, šalyje masiškai ėmė kurtis partizanų daliniai. Pasipriešinimą okupaciniam rėžimui palaikė viltis, jog nepriklausoma Lietuvos valstybė bus atkurta pasibaigus karui ir Vakarų demokratinėms valstybėms pareikalavus iš Sovietų Sąjungos atkurti okupuotų kraštų suverenias teises. Partizanai trukdė kurti okupacines valdymo struktūras, priešinosi vykdomiems pseudo rinkimams, komunistinės ideologijos skleidimui, privačios nuosavybės naikinimui, gyventojų trėmimams. Partizanams pavykdavo įveikti ir geležine uždanga virtusį vakarinį Lietuvos pasienį, kurį budriai saugojo sovietų pasieniečiai ir taip susisiekti su Vakarais.
Siekdama palaužti gyventojus, stalinistinė administracija naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, partizanus vadino banditais, o nukautųjų kūnus išniekindavo. Bandydami susidoroti su partizaniniu judėjimu pačių lietuvių rankomis, sovietai kaimuose ir miesteliuose ėmė kurti vadinamuosius savigynos būrius. Oficialiai jie vadinti liaudies gynėjais, tačiau vietos gyventojai juos praminė „naikintojais” arba „stribais”.
