Pasyvus pasipriešinimas
Nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą, pačioje Lietuvoje pradėta pasyvi pilietinė rezistencija. Kūrėsi pogrindinės organizacijos, atsirado nelegali spauda. Visame pasaulyje pagarsėjo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika (1972-1988), kuri fiksavo žmogaus ir tikėjimo teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje ir slapta buvo perduodama bei skelbiama Vakaruose. 
Suėmus ir nuteisus šio leidinio redaktorių Sigitą Tamkevičių, jo pareigas perėmė Jonas Boruta. 1972 m. protestuodamas prieš Lietuvos okupaciją Kaune susidegino Romas Kalanta. 1976 m. buvo įkurta Lietuvos Helsinkio grupė, vėliau - Lietuvos laisvės lyga, kitos disidentinės organizacijos, prieš kurias sovietų valdžia ėmėsi represijų. Pasipriešinimo sovietizacijai vienu žymiausių lyderių buvo Vilniaus katalikų vyskupas Julijonas Steponavičius, priverstas gyventi Žagarės miestelyje tremties sąlygomis. Didelę reikšmę pasipriešinimo ryžtui bei laisvės dvasiai turėjo laisvojo pasaulio radijo stočių - Amerikos balso, Laisvosios Europos, Vatikano radijo - laidos lietuvių kalba.
