Permainų laikotarpis
Viduramžių pabaigoje Lietuvos visuomenė išgyveno intensyvių permainų laikotarpį. Nuo XIV a. pabaigos Lietuva 
sparčiai žengė luominės santvarkos link. Susiformavo tradicinė feodalinės visuomenės sandara: bajorai, dvasininkai,
miestiečiai, valstiečiai. Lietuvoje bajorijos teisės buvo pripažintos santykinai didelei visuomenės daliai - net 5-7 % gyventojų. Pagrindinis Lietuvos visuomenės skirtumas nuo Vakarų Europos feodalinės socialinės struktūros buvo silpnas miestiečių luomas.
Nors ir lėtai, toliau plėtojosi Lietuvos christianizacija. Pirmosios parapinės bažnyčios buvo funduotos valdovo, tačiau vėliau jo pavyzdžiu pasekė didikai, savo dvaruose pastatydami bažnyčias tiek savo pačių bei tėvų atminimui, tiek aplinkinių vietovių žmonių krikščionimui. Didžiulė kliūtis liaudies christianizacijai buvo mažas vietinių dvasininkų skaičius.
