Lietuvos susilpnėjimas
Mirus Vytautui Didžiajam, Lietuvą trumpai valdė Jogailos brolis Švitrigaila (1430-1432). Po išrinkimo didžiuoju kunigaikščiu jis paskelbė apie visišką savo savarankiškumą ir Lietuvos ryšių su Lenkija nutraukimą. 1432 m. buvo įvykdytas perversmas, kurio metu Švitrigaila nušalintas nuo sosto, o didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu tapo Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis (1432-1440). Laimėjęs vidaus karą prieš Švitrigailą, Žygimantas stengėsi palaikyti gerus santykius su Lenkija, ne kartą buvo prisiekęs ištikimybę Jogailai ir jo sūnui Lenkijos karaliui Vladislovui Varniečiui. 1440 m. Žygimantas Kęstutaitis taip pat tapo Lietuvos didikų grupės sąmokslo auka ir buvo nužudytas. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo paskelbtas vos 13 metų turintis kitas Jogailos sūnus Kazimieras (1440-1492).
Gediminaičių-Jogailaičių dinastija XV a. antroje pusėje valdė Lenkijos Karalystę, tėvoninę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei įsigalėjo visoje Vidurio bei Rytų Europoje. Jogailaičių valdžia apėmė kone visus Vidurio ir Rytų Europos kraštus nuo Lietuvos iki dabartinės Slovėnijos, Kroatijos ir nuo Lenkijos pamario iki Juodosios jūros pakrančių. Savo įtaka Gediminaičiai-Jogailaičiai XV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje konkuravo su Habsburgų dinastija, su kuria vedybų keliu artimai giminiavosi.
