Švietimo epocha Lietuvoje
XVIII a. viduryje Lietuvą pasiekė Švietimo Epochos idėjos. 1773 m. popiežius Klemensas XIV panaikino Jėzuitų ordiną. Lietuvoje ir Lenkijoje dauguma mokyklų, taip pat ir Vilniaus Akademija, buvo išlaikoma Jėzuitų ordino narių. Reikėjo kažką daryti su didžiuliais ordino turtais ir ieškoti naujo mokyklų šeimininko. Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis pateikė projektą, kuriame išdėstė organizacinius Edukacijos komisijos - savotiškos Švietimo ministerijos - principus. Pirmuoju Edukacijos komisijos pirmininku tapo pats Vilniaus vyskupas. Komisija nebuvo pavaldi Bažnyčios jurisdikcijai ir tapo viena pirmųjų pasaulietinių švietimo ministerijų Europoje
Edukacinė komisija, reaguodama į dinamiškus viešojo gyvenimo pokyčius bei Apšvietos epochos reikalavimus, pradėjo esminių Vilniaus universiteto struktūrų pertvarkymo laikmetį. 1781 m. Vilniaus universitetas buvo pavadintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Vyriausiąja mokykla. Ją sudarė dvi kolegijos: Fizikos ir Moralinių mokslų. Greta tradiciškai stiprių humanitarinių studijų, įtraukus į mokymo programą medicinos, gamtos ir teisės mokslus, Vilniaus universiteto struktūra prilygo geriausiu Europos universitetų organizacijai. Išskirtinis dėmesys sutelktas propaguoti Apšvietos epochos reikalavimus atliepiančius gamtos mokslus bei gamtotyros idėjas.
