Valstybės agonija
Po XVIII a. pradžios nesėkmingo Didžiojo Šiaurės karo, Rusija įtvirtino faktinį savo protektoratą Respublikai. Po 1717 m. nebyliojo seimo, Lietuvos vidaus gyvenime įsivyravo santykinai ramesnis gyvenimas. Augusto Stipriojo sūnus, Respublikos valdovas Augustas III (1733-1763) visai apleido valstybės reikalus. Didžiąją dalį laiko jis praleisdavo Saksonijoje, o jo karaliavimo metais iširo 13 iš 14 seimų. Tuo metu bajorijos tarpe paplito posakis, geriausiai atspindėjęs valstybės nuosmukį: „Prie Saksų karaliaus, valgyk, gerk ir atsilaisvink diržą!”. Užsienio valstybės visiškai nesiskaitė su Respublika. 1756-1763 m. vykusiame Septynmečio kare Lenkijos-Lietuvos valstybė oficialiai nedalyvavo, tačiau jos teritorija netrukdomos žygiavo svetimos kariuomenės. Rusija ir Prūsija atsiųsdavo savo dalinius į Respubliką peržiemoti, plėšdavo iš gyventojų maistą bei rinkdavo rekrūtus savo kariuomenėms.
Lietuvos visuomenės elitas suvokė, kad norint išvengti valstybės žlugimo, yra būtinos Respublikos santvarkos permainos.
