 |
Lietuvos Tūkstantmetis
Prof. dr. Alfredas Bumblauskas
Tik vardo tūkstantmetis?
Pagaliau Lietuva priartėjo prie savo paminėjimo tūkstantmečio. XI a. pr. vokiečių rašytiniame šaltinyje - Kvedlinburgo analuose - prie 1009 m. yra toks įrašas: „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas su aštuoniolika saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų”. Šiame sakinyje pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
Kvedlinburgo analai į Lietuvos istoriją pateko greičiausiai per XIX a. šaltinių rinkinį „Scriptores rerum Prusicarum”, kurio I tome iš Kvedlinburgo analų buvo atspausdintos tik ištraukos su 1009 m. įvykio fragmentu. Žinutės trumpumas nulėmė, kad šis faktas nebuvo plačiau svarstomas Lietuvos istorijos požiūriu, juo labiau kad visi kiti šaltiniai (taip pat ir istoriografija), kuriuose kalbama apie šv. Brunono misiją, lokalizavo ją Prūsijoje. Vadinasi, Lietuvos paminėjimas buvo laikomas atsitiktinumu. Atrodė, kad pati Lietuva čia niekuo dėta, kad 1009-ieji nėra Lietuvos istorijos lūžis. Juk Kvedlinburgo analuose nekalbama nei apie valdovo krikštą, nei apie valstybę - tik apie kriminalą „pasienyje”. Be to, matyt, negalėjome patikėti, kad Lietuva ir jos vardas yra tokie vėlyvi.
